Dainų tekstai > Vytautas Kernagis
Vytautas Kernagis - Ko nerimsti, žmogau, it paukštis
Ko nerimsti, žmogau, it paukštis?Ko braidai vis po žolę basas?
Vakarai rudenėjant vėsūs,
O rytais tokios šaltos rasos...
Ko vis ieškai, žmogau, it paukštis?
Ko vis lauki ant ilgo kelio?
Negali be dangaus gyventi -
Negali gyvent ir be žemės!..
Bet jei ieškai - ieškok iki galo!
Tam sparnai tau, kaip paukščiui, duoti!
Ir jei klysi, tai klysk iki galo,
Kad daugiau klaidų nekartotum,
Rasi visko - ir gero ir blogo...
Rasi daug ką - kai ką prarasi...
Bet ieškok savo kelio, paukšti!
Kelio, kurs tarp dangaus ir žemės...