Pievos - Sesuo mirtie
Man per tamsi šita šviesa .Šita
Ugnis kaip ledas - ji manęs nešildo.
Įš dilgėlių išaustas rūbas - šilkas
Man peršvelnus.Ir tiktai tu, mirtie,
Sesuo mana, - tyra ,karšta ,šviesi.
Tavęs ir trokštu - ir bijau. Laiminga,
Kai rožės vysta , o dygliai susminga
Į pačią širdį -su tavim esu.
Gyvenimą - varioką tau sviedžiu
Po kojomis . Pakelk ir neškis - tavo.
Esu aš tas , kurs viską žemėj gavo -
Išmainė viską į šituos žodžius.
Ir jų daugiau jau nieks nepakartos.
Vieni užmirš.Kiti - nedrįs. Bet salve
Ant mano slenksčio,bet žiedai,bet saulė
Mus vėl ir vėl išskirs, sesuo mirtie
(Tekstas: O. Baliukonytė)