Liveta ir Petras Kazlauskai - Žiema
Kai mane sapne tu išvysi,
Neskubėk pabusti staiga,
Dviese po žvaigždyną skrajosim,
Kol žvaigždes surinksi skliaute.
Sapnas tavo virs į tikrovę,
Meilė jį neš sparnuotais žirgais
Ir į tavo sapną kas kartą
Bėgsiu aš žvaigždėtais takais.
Tada, kai tu mane sapnuosi,
Žinok, tikrai esu šalia,
Net ir tada, kai tavo širdį
Užklups žvarbi žiema.
Tada, kai tu mane surasi,
Pajusi sava širdimi,
Kad meilė būna išsvajota,
Bet trapi.
Jei ryte nubust negalėsi,
Tai žinok, mes likom sapne,
Dviese po žvaigždyną klajojam
Ir viltis dalijam slapčia.
Kai į širdį meilė ateina,
Neša ji sparnuotais žirgais
Ir į tavo sapną kas kartą
Bėgu aš žvaigždėtais takais.
Tada, kai tu mane sapnuosi,
Žinok, tikrai esu šalia,
Net ir tada, kai tavo širdį
Užklups žvarbi žiema.
Tada, kai tu mane surasi,
Pajusi sava širdimi,
Kad meilė būna išsvajota,
Bet trapi.
Viltį, mano vienintelę viltį
Tau aš sapne išsakysiu,
Nepalik manęs.
Meilei, mano vienintelei meilei
Širdį sapne dovanosiu...
Tada, kai tu mane sapnuosi,
Žinok, tikrai esu šalia,
Net ir tada, kai tavo širdį
Užklups žvarbi žiema.
Tada, kai tu mane surasi,
Pajusi sava širdimi,
Kad meilė būna išsvajota,
Bet trapi.