Aleksandras Makejevas - Nužudyk mane miegantį
Nužudyk mane miegantį, kad neskaudėtų.
Neskubėk, prašau, daryk tai iš lėto.
Lediniais pirštais suspausk mano sielą,
Perplėšk venas, tegul kraujas bėga.
Tegul kraujas bėga,
Tegul kraujas bėga.
Iš čia už lango kris pirmas sniegas,
Atmerktos akys nematys jau nieko,
Sustingusios rankos nepalies gitaros,
Ant veido voratinklį nupins voriukas mažas.
Išdžiūvusios lūpos neištars nė žodžio,
Aš eisiu tuo keliu, kurį tu man parodei.
Tuo keliu, kurį tu man parodei,
Tuo keliu, kurį tu man parodei.
Širdis sustoja, laikas eina,
Orkestras mano kūnui gros liūdną dainą,
O siela, siela bus su tavim,
Su ta, kurią mes vadinam mirtim.
Tu išlaisvink mane, duosi man šansą
Pasiekti tą kitą nežinomą krantą.
Tą kitą nežinomą krantą,
Tą kitą nežinomą krantą.
Nužudyk mane miegantį, kad neskaudėtų.
Neskubėk, prašau, daryk tai iš lėto.
Lediniais pirštais suspausk mano sielą,
Perplėšk venas, tegul kraujas bėga.
Tegul kraujas bėga,
Tegul kraujas bėga,
Tegul kraujas bėga.