Kernagis, Vytautas - Žuvelis žvejys
» M.Martinaitis "Žuvelis žvejys"
C G
Dyžė Žuvelis asfaltu
E Am Am*
pro mėlynus griežčių laukus,
C G
galvodamas apie mergaitę,
E Am
džiaustančią puodus ant kėglių –
G Am
lanksčią lyg katę.
G Am
mmmmm...
C G
Pardavė žuvį miestely,
E Am Am*
pirko velveto kepurę –
C G
tikro velveto kepurę
E Am
su snapeliu ir saga.
Am G E
Už likusius pirko alaus.
Am G E
Ir apsisuko galva.
C G
Ir uždainavo Žuvelis –
E Am
pačiam net graudu pasidarė,
C G
ir baisiai pagailo savęs,
E Am
dainuojančio šitaip gražiai.
C G
Ir jis jau galvojo:
E Am
pamačius velveto kepurę,
C G
tikro velveto kepurę,
E
viską užmirš ji
ir pamylės tik Žuvelį.
Ir eis jie abu į klojimą
ristis žemyn nuo šiaudų.
Ir eis jie abu į klojimą
ristis žemyn nuo šiaudų.
Nuo šiaudų, nuo šiaudų, nuo šiaudų..
Am G E
Ir atmušė kojas Žuvelis.
Am G
Atsisėdęs ant griovio
E
užmigo.
Am*
Ir dievas atėjo
Am
per mėlynus grieščių laukus.
Am* Am
Tyliai priėjo ir garsiai sušuko: žmogau!
C G E
“Žmogau, tau už žodį
C G E
reikės atsakyt kaip už daigtą!”
C G E
“Žmogau, tau už žodį
C G E
reikės atsakyt kaip už daigtą!”
C
Bet dievas,
G
savęs neapsupratęs
E Am
baisiai nuliūdo:
C G
Pamatė velveto kepurę,
E Am
tikro velveto kepurę
G Am
su snapeliu ir saga.
G Am
mmmmm...
C G
Ir tarė jam dievas: “Žuveli,
E Am
kam tau kepurė, Žuveli?
C G
Man tu ją atiduok.
E
Ji neis su tavim į klojimą. –
Jai girdint, šitaip gražiai
padainuot neišdrįsi.
Ir bus tik liūdniau ir lūdniau.
Ir bus tik liūdniau ir lūdniau.
Ir bus tik liūdniau ir lūdniau.
Bus tik liūdniau."
Am E
Ir tarė Žuvelis:
Am E
“Tikrai, mano dieve,
Am E Am E
paimk tu velveto kepurę,
Am E Am E
nes aš juk tikrai neišdrįsiu,
Am E Am E
ką nors padarysiu baisaus.”
Am E
Dievas nuėjo per grieščius,
Am E Am Am*
Žuvelis pasuko atgal,
Dm G C Am
gailėdamas, gailėdamas, gailėdamas, gailėdamas,
Dm E Am
gailėdamas baisiai savęs,
Dm E Am
dainuojančio šitaip gražiai.
Am*..........x02213
tikiuosi patiks :) vertinkit;))
