Kernagis, Vytautas - Nereikia Karo
D Em
Saulė budino gėles
Am D
Paukštelio akis sušildė
Žvėrys skubėjo link upelės
Link upelės atsigerti
C D Em
Ir krito eglių spygliai
Ir linko rasota žolė
Ir skrido paukščiai aukštai
C D
O jų akyse buvo parašyta žmonės
G Em G Em
Nereikia karo, nereikia karo
G Em C Em
Nereikia karo, nesušaudykit dangaus
Prie upelės atsigėrę
Žvėrys vėl į girią grįžo
Dar viena diena atėjo
Saulė dar kartą sugrįžo
Pr.
Skruzdėlynas prie pat tako
Ar neprimena tau žemės?
Nesudegintas telieka
Jis per ilgus, ilgus amžius
Te krinta eglių spygliai
Te linksta rasota žolė
Ir skrenda paukščiai aukštai
O jų akyse būna parašyta "Žmonės"
Nereikia karo nereikia karo
Nereikia karo, nesušaudykit dangaus
