Kernagis, Vytautas - Kukutis atsibunda savo paties laidotuvėse
M.Martinaitis "Kukutis atsibunda savo paties laidotuvėse"
V. Kernagis
G* A D
|---3---3-| |---0---0-| |--2---2-|
|---3---3-| |---2---2-| |--3---3-|
|-----0---| |---------| |----2---|
|-0-------| |-----2---| |-0------|
|---------| |-0-------| |--------|
|---------| |---------| |--------|
G* G* A A
Pabudo rytą Kukutis ir mato:
D D G* G*
Jis pats guli šalia nebegyvas.
Troba atšalusi,o pro duris mato:
Ant snieguoto kalnelio šermenim skerdžia kiaulę.
Prie stalo moterys duonriekiu
Ieško kažko atverstuos plaučiuos.
Ir mato Kukutis pro langą: leidžiasi aeroplanas,
Pakyla išgąsdintos varnos.
Pro kita langa nosis prie stiklo priploję
Žiuri buretų vaikai.
O pro virtuvės langa - po Niagaros kriokliu
Giminės verkia Kukučio.
Atsirėmę i mašinas
Ir labai ryškiai fotografuodamiesi.
Galvoja Kukutis: "Kaip gražiai viskas vyksta,
Kaip manęs gailisi, kaip gražiai apšneka!
Tikriausiai duos man kokią premija,
Ranką paspaus arba pagirs visuotiniam narių susirinkime!"
Tikuosi patiks ;) vertinkit
