Kernagis, Vytautas - Ištirpsta sniegas
Am Dm
Ištirpsta sniegas,
G C Am
Saules šilumoj atbunda geles.
Am Dm
Jaučiu, kaip plaka
G C C7
Širdis karštai, ją glosto vėjas.
F
Ir karštą ašarą ant savo skruosto
C
Jaučiu aš vėlei,
Em
Bet ją nušluosto
F C
Atklydęs vėjas, bet ne tavo
C C7
Taip švelnios rankos, kurios mylavo
F G
Apleistą širdi, kuri taip virpa
C Em Am
Ir trokšta meilės labirintų,
F
Paklysti nori jų ramybės tamsoje.
Ištirpęs sniegas
Nuteka šlaitais žiemos apleistais.
Menu - tą žiemą
Tu palikai mane skausme didžiausiam.
Juk aš mylėjau tave labiausiai,
Tai kam gi iškeitei jausmus i tamsą
Ir kam gi Tu pasirinkai gėles ir karstą?
Bet nežinojai Tu, mieliausia,
Kad tavo kapą dengs lapų auksas
Ir baltos astros žiedeliais papuoš tave
siulau grot arpedzhiu.
sekmes.
